Minkšti plastikiniai buteliai sugeria šimtus cheminių medžiagų į geriamąjį vandenį

Naujausi tyrimai sukėlė nerimą dėl galimo geriamojo vandens iš plastikinių butelių poveikio sveikatai, o mokslininkai nerimauja, kad į skystį patenkančios cheminės medžiagos gali turėti nežinomą poveikį žmonių sveikatai. Naujame tyrime nagrinėjamas daugkartinio naudojimo butelių reiškinys, atskleidžiant šimtus cheminių medžiagų, kurias jie išskiria į vandenį, ir kodėl jų plovimas indaplovėje gali būti bloga mintis.
Kopenhagos universiteto tyrėjų atliktame tyrime daugiausia dėmesio skirta sporte naudojamiems minkštų butelių tipams. Nors jie yra labai paplitę visame pasaulyje, autoriai teigia, kad mūsų supratime apie tai, kaip cheminės medžiagos šiuose plastikuose patenka į juose esantį geriamąjį vandenį, yra didelių spragų, todėl jie atliko eksperimentus, kad užpildytų kai kurias spragas.
Tiek nauji, tiek dažnai naudoti gėrimų buteliai buvo pripildyti įprasto vandentiekio vandens ir palikti 24 valandoms prieš ir po plovimo indaplovėje. Naudodami masių spektrometriją ir skysčių chromatografiją, mokslininkai analizavo skystyje esančias medžiagas prieš ir po plovimo mašina bei po penkių skalavimų vandeniu iš čiaupo.
„Po plovimo skalbimo mašina daugiausia išsiskyrė ant paviršiaus esanti muilo medžiaga“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė Selina Tisler. „Dauguma cheminių medžiagų iš paties vandens butelio vis dar yra po plovimo skalbimo mašina ir papildomo skalavimo. Toksiškiausios medžiagos, kurias radome, iš tikrųjų susidarė po to, kai vandens butelis buvo įdėtas į indaplovę – tikriausiai todėl, kad plovimas nudilina plastiką, o tai padidina išplovimą.“
Mokslininkai vandenyje, rastame iš plastikinių medžiagų, rado daugiau nei 400 skirtingų medžiagų, o indaplovių plovikliuose – daugiau nei 3500 medžiagų. Dauguma šių medžiagų yra nežinomos, kurių tyrėjai dar nenustatė, ir net tų, kurias galima nustatyti, bent 70 procentų jų toksiškumo nežinoma.
„Mus šokiravo didelis cheminių medžiagų kiekis, rastas vandenyje po 24 valandų butelyje“, – sakė tyrimo autorė Jan H. Christensen. „Vandenyje yra šimtai medžiagų, įskaitant medžiagas, kurių anksčiau niekada nebuvo rasta plastike, ir potencialiai medžiagas, kurios kenkia sveikatai. Po indaplovės ciklo lieka tūkstančiai medžiagų.“
Mokslininkų eksperimentiškai atrastos medžiagos apėmė fotoiniciatorius – molekules, kurios, kaip žinoma, turi toksinį poveikį gyviems organizmams ir gali tapti kancerogenais bei endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis. Jie taip pat rado plastiko minkštiklių, antioksidantų ir pelėsių atpalaidavimo priemonių, naudojamų plastiko gamyboje, taip pat dietiltoluidino (DEET) – dažniausiai uodus atbaidančiose priemonėse esančios veikliosios medžiagos.
Mokslininkai mano, kad tik kelios iš aptiktų medžiagų buvo tyčia į butelius įdėtos gamybos proceso metu. Dauguma jų galėjo susidaryti naudojimo ar gamybos metu, kai viena medžiaga galėjo būti paversta kita, pavyzdžiui, plastiko minkštiklis, kuris, jų manymu, skaidydamasis virsta DEET.
„Tačiau net ir žinomų medžiagų, kurias gamintojai sąmoningai prideda, toksiškumas buvo ištirtas tik maža dalimi“, – sakė Tissleris. „Taigi, kaip vartotojas, jūs nežinote, ar kas nors kitas turės neigiamos įtakos jūsų sveikatai.“
Tyrimas papildo vis daugiau tyrimų apie tai, kaip žmonės suvartoja didžiulius kiekius cheminių medžiagų per sąveiką su plastikiniais gaminiais, ir toliau iliustruoja daugybę nežinomųjų šioje srityje.
„Esame labai susirūpinę dėl mažo pesticidų kiekio geriamajame vandenyje“, – sakė Christensenas. „Tačiau kai pilame vandenį į indą gerti, mes patys nedvejodami į vandenį įdedame šimtus ar tūkstančius medžiagų. Nors dar negalime pasakyti, ar daugkartinio naudojimo butelyje esančios medžiagos paveiks mūsų sveikatą, ateityje naudočiau stiklinį arba gerą nerūdijančio plieno butelį.“